Pokalbis dėl darbo, kuriuo nesate tikri, gali atvesti iki darbo, kurio norite

Įsivaizduokite 2 kandidatus su beveik vienodu CV, kurie abu svajoja apie tą pačią vadovo poziciją. Pirmasis per pastaruosius 3 metus nedalyvavo nė viename pokalbyje ir laukė „to tikrojo“ skelbimo. Antrasis per tą patį laiką sutiko pasikalbėti su keliomis įmonėmis, nors nė viena pozicija nebuvo idealiai jo. Kai pagaliau pasirodo svajonių skelbimas, abu gauna kvietimą, tačiau į pokalbį jie ateina visiškai skirtingai pasiruošę. Antrasis jau žino, kokius klausimus dabar užduoda darbdaviai, kiek panašiose pozicijose mokama ir kaip per 2 minutes papasakoti apie savo rezultatus. Pirmasis visa tai sužinos tik per patį pokalbį, kuris jam yra svarbiausias.

Būtent šį kampą neseniai pasiūlė Forbes. Autorė Colleen Batchelder teigia, kad verta eiti į pokalbius net dėl pozicijų, kurių iš tikrųjų nenorite, nes kiekvienas jų treniruoja pasitikėjimą savimi, moko geriau papasakoti apie save ir išplečia pažinčių ratą, net jei pasiūlymo negaunate. Mes kasdien dirbame atrankose ir šią mintį matome iš abiejų stalo pusių, todėl norime ją pritaikyti Lietuvos darbo rinkai 2027 metais ir pridėti tai, ko tokiuose straipsniuose dažnai pritrūksta, t. y. sąžiningumo ribą.

Rinka keičiasi greičiau nei mūsų įpročiai

Darbo rinka jau nebe tokia palanki kandidatams, kokia buvo prieš kelerius metus. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. darbdaviai joje paskelbė 162,6 tūkst. laisvų darbo vietų, o 2024 m. jų buvo 172,4 tūkst., todėl pasiūlymų sumažėjo, o konkurencija dėl geresnių pozicijų išaugo. Kartu keičiasi ir tai, ką darbdaviai vertina labiausiai. Microsoft 2026 m. Work Trend Index tyrime, atliktame Airijoje, 75 % dirbančiųjų teigė, kad platesnių įgūdžių žmonės ateityje bus vertingesni, o 65 % sakė, kad dirbtinio intelekto įgūdžiai jau būtini norint konkuruoti darbo rinkoje, nors prieš metus taip manė 50 %.

Iš to seka paprasta išvada. Jei sprendimą vis labiau lemia ne pareigų pavadinimas, o tai, kaip žmogus per pokalbį parodo, ką moka, kaip mokosi ir kaip mąsto, tada pats pokalbis tampa įgūdžiu, kurį reikia treniruoti. O jį galima išlavinti tik kalbantis su gyvais žmonėmis, ne skaitant patarimus ir ne repetuojant su dirbtiniu intelektu.

Kodėl pokalbis, kurio „nereikia“, iš tikrųjų veikia

Nerimas mažėja per pasikartojimą. Pirmas pokalbis po kelerių metų pertraukos beveik visada būna įtemptas, nes viskas nauja: klausimai, tempas, nepažįstamas žmogus priešais. Kai tokių pokalbių per mėnesį būna 3 ar 4, kūnas nebereaguoja į situaciją kaip į pavojų, ir pagaliau galite galvoti apie atsakymo turinį, o ne apie drebančias rankas. Forbes primena, kad net 80 % profesionalių aktorių bent kartą yra patyrę sceninę baimę, tik jie išmoko ją paversti energija, ir būtent to išmokstama per praktiką.

Mažas spaudimas leidžia eksperimentuoti. Pokalbyje, nuo kurio nepriklauso jūsų ateitis, galite išbandyti tai, ko nedrįstumėte svajonių pokalbyje: kitaip pristatyti savo patirtį, anksčiau paklausti apie atlyginimą ar užduoti drąsesnį klausimą apie komandos kultūrą. Taip gaunate grįžtamąjį ryšį tada, kai klaida jums beveik nieko nekainuoja.

Kiekvienas pokalbis yra rinkos tyrimas. Iš jo sužinote, kiek panašiose pozicijose mokama, ko dabar iš tikrųjų reikia darbdaviams ir kokių pareigų apskritai yra rinkoje. Mes dažnai matome, kaip kandidatas ateina dėl vienos pozicijos, o išeina sužinojęs apie kitą, kuri jam tinka daug geriau.

Tikimybės auga su kiekvienu bandymu. Forbes cituoja CV kūrimo platformos Novorésumé duomenis, pagal kuriuos į vidutinę biuro poziciją ateina apie 250 paraiškų, iki pokalbio patenka tik apie 2 % kandidatų, o po 3 pokalbių tikimybė gauti pasiūlymą pakyla iki 51 %. Kitaip tariant, kiekvienas pokalbis yra ne tik šansas gauti tą konkretų darbą, bet ir treniruotė kitam.

3 klausimų testas prieš sutinkant pokalbiui

Darbdavys ir atrankos specialistas pokalbiui skiria savo laiką, todėl eiti į pokalbį dėl darbo, kurio jokiu būdu nepriimtumėte, nėra sąžininga. Kad būtų lengviau nuspręsti, siūlome prieš kiekvieną kvietimą sau atsakyti į 3 klausimus:

1. Ar galiu įsivaizduoti save šioje pozicijoje bent tam tikromis sąlygomis? Jei atsakymas yra „taip, jeigu…“, eikite, nes pokalbis kaip tik ir padės suprasti, ar tos sąlygos įmanomos.
2. Ar iš šio pokalbio sužinosiu ką nors apie rinką, atlyginimą ar save? Jei taip, pokalbis bus naudingas net tada, kai pasiūlymo negausite ar jo nepriimsite.
3. Ar galėsiu sąžiningai pasakyti pašnekovui, ko ieškau? Jei tam, kad patektumėte į pokalbį, turėtumėte apsimesti kitu žmogumi, geriau atsisakykite.

Jei į visus 3 klausimus atsakote teigiamai, sutikite pokalbiui. O jei jo metu supratote, kad pozicija jums netinka, pasakykite tai tiesiai ir laiku, ne tada, kai darbdavys jau ruošia pasiūlymą. Lietuvos rinka nedidelė, vadovai ir atrankos specialistai vieni kitus pažįsta, todėl tai, kaip pasitraukiate iš atrankos, žmonės prisimena ilgiau nei patį pokalbį. Kandidatai, kurie atvirai pasako, kodėl pozicija jiems netinka, lieka atmintyje kaip patikimi žmonės, ir į juos kreipiamasi, kai atsiranda tinkamesnė pozicija.

Kaip išnaudoti kiekvieną pokalbį

Ruoškitės taip, lyg tai būtų svajonių darbas. Išsiaiškinkite, ką įmonė veikia, kas jos klientai ir kokių žmonių ji ieško, nes pasiruošimas kartojant tampa greitesnis ir lengvesnis.

Po kiekvieno pokalbio užsirašykite 3 dalykus: kas pavyko, kas nepavyko ir kokio klausimo nesitikėjote. Po kelių pokalbių pamatysite, kas kartojasi ir ką verta patobulinti.

Kalbėkite apie įgūdžius, ne tik apie pareigas. Pasakokite konkrečias situacijas: ką darėte, kaip sprendėte problemą, koks buvo rezultatas ir ko išmokote.

Klauskite ir patys. Pokalbis yra abipusis, todėl klausti apie komandą, vadovavimo stilių, mokymąsi ir darbo krūvį yra visiškai normalu ir rodo, kad rimtai vertinate savo pasirinkimą.

Palaikykite ryšį. Po pokalbio padėkokite trumpu laišku, kuriame nekartojate savo privalumų, o tiesiog padėkojate už skirtą laiką, ir susiekite LinkedIn. Pažintys žmonėms dažnai atveria daugiau galimybių nei darbo skelbimai.

Daugiau apie CV ir pasiruošimą pokalbiui rasite mūsų darbo paieškos gide.

Ką tai reiškia vadovams

Jei kandidatai pokalbius vis dažniau mato kaip abipusį vertinimą, įmonės pokalbis taip pat tampa jos vizitine kortele. Kandidatas, kuris tą pačią savaitę dalyvauja 3 pokalbiuose, palygina ne tik atlyginimus, bet ir tai, kaip su juo buvo kalbama, ar pašnekovas buvo pasiruošęs, ar atsakyta laiku ir ar jis gavo grįžtamąjį ryšį. Kitaip tariant, ne tik jūs vertinate kandidatą, bet ir jis vertina jus, dažnai griežčiau, nei manote.

Todėl 2027 m. geriausius žmones pritrauks tos įmonės, kurios aiškiai įvardija atlyginimą ir lūkesčius, neištęsia atrankos kelis mėnesius, pokalbiui ruošiasi taip pat rimtai, kaip tikisi, kad pasiruoš kandidatas, ir vertina gebėjimą mokytis, o ne vien pareigų pavadinimus CV. Mes atrankose kandidatus kalbiname patys, todėl klientui pristatome jau įvertintus žmones, o ne CV krūvą. Tai sutrumpina procesą ir leidžia vadovui skirti laiką tik tiems pokalbiams, kurie iš tikrųjų turi prasmę.

Būkime ryšyje

Jei ieškote darbo, visus mūsų aktualius darbo pasiūlymus rasite čia, o naujas pozicijas ir patarimus darbo ieškantiems skelbiame Telegram kanale @sopranakarjera. Jei ieškote darbuotojo, žinokite, kad turime didelę kandidatų duomenų bazę, tačiau kiekvienai įmonei ieškome individualiai, pagal jos poreikius ir komandą. Paskambinkite mums +370 656 15550 ir aptarsime, kokio žmogaus jums reikia.

Diana Soprana, Soprana Personnel International įkūrėja, personalo srityje dirbanti daugiau nei 20 metų, knygos „Remote is Human: Building Teams That Belong“ autorė.

Šaltiniai: Forbes, 2026-01-28; Užimtumo tarnyba, „Lietuvos užimtumo 2025 m. tendencijos ir ateities prognozės“; Užimtumo tarnyba, 2024 m. tendencijos; Microsoft Ireland Work Trend Index 2026.