Darbo kodekso pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: ką turi žinoti darbdaviai ir darbuotojai

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. galioja platus Darbo kodekso pakeitimų paketas, kuris liečia darbo sutarčių sudarymą ir nutraukimą, galutinį atsiskaitymą, nuotolinį darbą ir kolektyvinius darbo santykius. Pakeitimai įtvirtinti Seimo 2026 m. birželio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XV-1058, kuris keičia 38 Darbo kodekso straipsnius.

Šiame straipsnyje apžvelgiame visus esminius pokyčius, aktualius minimaliosios algos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius bei pereinamąsias nuostatas. Visi faktai pateikti remiantis oficialiais šaltiniais: įstatymo tekstu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Vyriausybės ir Valstybės duomenų agentūros informacija.

Darbo sutarties sudarymas ir nutraukimas

Ilgesnis išbandymas daugiau uždirbantiems. Darbuotojui, kurio darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai (2 VDU), galima nustatyti iki 6 mėnesių išbandymą. Kitiems darbuotojams išbandymas, kaip ir iki šiol, negali viršyti 3 mėnesių. Jei terminuota sutartis su daugiau uždirbančiu darbuotoju sudaroma trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, išbandymas turi būti proporcingai trumpesnis, o pratęsti jį šalių susitarimu draudžiama (VDI).

Daugiau laisvės susitarti. Su tais pačiais daugiau uždirbančiais darbuotojais darbo sutartyje dabar galima nukrypti ir nuo darbo sutarties pasibaigimo bei minimaliojo darbo užmokesčio taisyklių, jei išlaikoma darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Pavyzdžiui, galima susitarti dėl kitokių išeitinių išmokų ar įspėjimo terminų. Toliau draudžiama nukrypti nuo taisyklių dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, sutarties sudarymo, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo.

Atleidimas darbdavio valia (59 str.). Darbo sutartį šiuo pagrindu dabar galima nutraukti tik dėl pagrįstos priežasties, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir sumokėjus ne mažesnę kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Kartu nebeliko reikalavimo, kad atleidimo priežastis nebūtų tarp nurodytų Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje (VDI). Kodeksas „pagrįstos priežasties“ neapibrėžia, todėl priežastį verta aiškiai suformuluoti ir dokumentuoti dar prieš įteikiant įspėjimą.

Daugiau laiko pažeidimams ištirti (58 str.). Sprendimą atleisti už darbo pareigų pažeidimą, kaip ir anksčiau, reikia priimti per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo padarymo. Naujovė ta, kad į šiuos terminus nebeįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

Naujas nutraukimo pagrindas. Darbo sutartis nutraukiama ir tada, kai darbuotojas neatitinka įstatyme jam nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Atsiskaitymas, delspinigiai ir darbo laikas

Galutinis atsiskaitymas (146 str.). Darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitariama atsiskaityti per 10 darbo dienų. Dalį, viršijančią 1 VDU, šalys gali susitarti išmokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos (SADM).

Didesni delspinigiai (147 str.). Delspinigiai už pavėluotai mokamą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiuojami pagal jau nustatytą formulę, tačiau vartotojų kainų indeksas dabar dauginamas iš 5. Primename, kad nuo 2026 m. birželio 7 d. nebetaikoma ir anksčiau galiojusi 6 mėnesių netesybų riba, kai su išėjusiu darbuotoju laiku neatsiskaitoma.

Prieššventinė valanda. Švenčių išvakarėse darbo diena, kaip ir iki šiol, sutrumpinama 1 valanda, o kodekse dabar aiškiai įtvirtinta, kad už šią valandą darbo užmokestis paliekamas. Kai užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei darbo dienos sutrumpinti neįmanoma, ši valanda apmokama kaip viršvalandinis darbas.

Pasyvusis budėjimas namie. Jis gali trukti ne ilgiau kaip 168 valandas per 4 savaites, o priemoka dabar yra ne mažesnė kaip 20 % darbuotojo valandinio darbo užmokesčio už kiekvieną budėjimo valandą (anksčiau 20 % mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už budėjimo savaitę).

Nuotolinis darbas, atostogos ir darbo taryba

Nuotolinis darbas ir pageidaujamas darbo laiko režimas (52 str.). Darbdavys ir toliau privalo tenkinti darbuotojų, kuriems kodeksas suteikia šią garantiją, prašymus dirbti nuotoliu. Tai, pavyzdžiui, nėščios ar neseniai pagimdžiusios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys mažus vaikus. Atsisakyti dabar galima tik tada, kai prašymo negalima tenkinti dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, o ne dėl per didelių sąnaudų (SADM). Tokia pati taisyklė taikoma prašymams dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu. Nuotolinio darbo išlaidų kompensavimas lieka privalomas, tačiau kolektyvinėje sutartyje dėl jo galima susitarti kitaip.

Kasmetinės atostogos. Aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvine sutartimi atostogų panaudojimo terminą galima sutrumpinti nuo 3 iki 2 metų. Joje taip pat galima numatyti piniginę kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią kodekse nustatytą minimalią trukmę už 2 darbo metus.

Tėvystės atostogos įvaikinus. Jos suteikiamos ir tada, kai įtėviui jau buvo suteiktos atostogos tam pačiam vaikui prižiūrėti, tačiau nesuteikiamos įvaikinant sutuoktinio vaiką.

Darbuotojai su negalia. Juos skirti pasyviai budėti ar dirbti viršvalandžius galima tik su jų sutikimu, o papildomas reikalavimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados išbrauktas.

Darbo taryba. Kodekse įtvirtinta, kad visa darbo tarybos veikla ir jos narių kvalifikacijos kėlimas finansuojami darbdavio lėšomis.

Kolektyviniai santykiai, streikai ir ginčai

Didelė dalis pakeitimų skirta kolektyviniams santykiams: daugiau galimybių susitarti kolektyvinėse sutartyse, efektyvesnis streikų ir ginčų reguliavimas bei darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybose (SADM).

Šakos, teritorinėse ir nacionalinėse kolektyvinėse sutartyse dabar galima nukrypti nuo imperatyvių normų ir dėl darbo sutarties pasibaigimo, jei išlaikoma interesų pusiausvyra. Streiko metu darbdaviui draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti, o darbuotojų atstovams aiškiai suteikta teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl smurto ir priekabiavimo.

Kada vis dar taikoma senoji tvarka

Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad pereinamosios nuostatos yra ne mažiau svarbios nei patys pakeitimai: iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms, nustatytiems išbandymo terminams ir pradėtiems darbo ginčams taikomos iki pakeitimų galiojusios taisyklės (VDI). Praktikoje tai reiškia:

• išbandymas, sutartas iki spalio 31 d., baigiasi pagal senąsias taisykles, todėl jau dirbančių darbuotojų išbandymo pailginti iki 6 mėnesių negalima;
• pažeidimams, padarytiems iki spalio 31 d., terminai skaičiuojami pagal senąją redakciją, net jei pažeidimas paaiškėjo vėliau;
• iki spalio 31 d. pradėtos darbo sutarties nutraukimo procedūros ir atsiskaitymas pagal jas tęsiami pagal senąją tvarką;
• delspinigiams už sumas, kurios turėjo būti išmokėtos iki spalio 31 d., taikomos ankstesnės taisyklės;
• streikams, kurių skelbimo procedūra pradėta iki spalio 31 d., taikoma senoji tvarka.

Aktualūs darbo užmokesčio dydžiai

Šiuo metu 2 VDU riba, nuo kurios galimas 6 mėnesių išbandymas ir didesnė sutarties laisvė, yra apie 5 256,40 Eur bruto per mėnesį. Ji skaičiuojama pagal paskutinį Valstybės duomenų agentūros paskelbtą šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, todėl kinta kas ketvirtį.

Paskutinė eilutė yra atskiras „Sodros“ naudojamas dydis, kuris netaikomas Darbo kodekso 2 VDU ribai. 2026 m. 3 ketvirčio darbo užmokesčio duomenys turėtų būti paskelbti gruodžio pradžioje, todėl 2 VDU riba tada pasikeis.

Ką darbdaviui verta peržiūrėti dabar

• Darbo sutarčių šablonus pareigybėms, kurių atlyginimas siekia 2 VDU, jei planuojate ilgesnį išbandymą ar kitokias sutarties pasibaigimo sąlygas.
• Atleidimo darbdavio valia praktiką, kad kiekvienu atveju būtų aiškiai užfiksuota pagrįsta priežastis.
• Darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarką, kad terminai būtų skaičiuojami neįskaitant ligos ir atostogų laiko.
• Galutinio atsiskaitymo tvarką ir susitarimų dėl vėlesnio atsiskaitymo formas.
• Prašymų dirbti nuotoliu ar pageidaujamu darbo laiko režimu nagrinėjimo tvarką ir atsisakymo pagrindų fiksavimą.
• Budėjimo namie priemokų skaičiavimą pagal valandinį darbo užmokestį.

Daugiau darbo rinkos naujienų ir patarimų dalijamės mūsų Telegram kanale @sopranakarjera.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Prieš taikydami nuostatas konkrečiam atvejui, tikslią formuluotę patikrinkite oficialiame įstatymo tekste.

Oficialūs šaltiniai

• Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-1058 (e-seimas)
• Įstatymas Nr. XV-1058 Teisės aktų registre (e-TAR)
• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: Darbo kodekso pokyčiai
• Valstybinė darbo inspekcija: Nuo lapkričio 1-osios keičiasi Darbo kodeksas
• Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 509 dėl 2027 m. minimaliojo darbo užmokesčio
• Valstybės duomenų agentūros oficialiosios statistikos portalas
• Sodra