Dirbtinis intelektas atrankose: kas leidžiama, kas uždrausta ir kur prasideda BDAR

Rugpjūčio 2 d. turėjo įsigalioti griežtosios Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamento taisyklės, taikomos atrankoms — tačiau šis terminas buvo atidėtas iki 2027 m. gruodžio 2 d. reglamentu (ES) 2026/1744, kuris pats įsigaliojo liepos 27 d., todėl nemaža dalis darbdavių iš to padarė klaidingą išvadą, kad iki tol dirbtinį intelektą atrankose galima naudoti praktiškai be jokių apribojimų.

Ši išvada yra klaidinga, nes atidėtas terminas liečia tik dalį reglamento — konkrečiai, aukštos rizikos DI sistemoms keliamus atitikties reikalavimus, tokius kaip rizikos valdymo sistema, techninė dokumentacija ar atitikties vertinimas. Kitos reglamento dalys, tarp jų ir visiškai uždraustos praktikos bei skaidrumo pareigos, galioja jau dabar, ir būtent šios dalys darbdaviams, naudojantiems ar planuojantiems naudoti DI atrankose, yra aktualiausios šiandien.

Kas atrankose yra ne rizikinga, o tiesiog uždrausta

Svarbiausia atskirtis, kurią darbdaviai dažnai praleidžia, yra ta, kad ne kiekvienas DI panaudojimas atrankoje patenka į vieną kategoriją — dalis praktikų yra tiesiog uždraustos, nepriklausomai nuo to, kokius papildomus dokumentus ar kandidato sutikimus darbdavys turėtų, o kita dalis priskiriama aukštos rizikos kategorijai, kuriai keliami griežti, bet įvykdomi reikalavimai.

Emocijų atpažinimas darbo vietoje, įskaitant atrankos pokalbį, yra uždraustas nuo 2025 m. vasario — tai reiškia, kad bet koks įrankis, kuris iš kandidato veido išraiškos, balso tono ar kalbėjimo manieros bando „įvertinti“ jo nuoširdumą, pasitikėjimą savimi ar emocinę būseną, negali būti naudojamas atrankos procese, kad ir kaip patraukliai toks funkcionalumas būtų pristatomas rinkoje. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar sprendimą galiausiai priima žmogus, ar algoritmas — pats duomenų rinkimas emocijoms atpažinti jau yra uždraustas.

Kas patenka į aukštos rizikos kategoriją

Aukštos rizikos sistemoms priskiriamas DI naudojimas darbo skelbimų taikyme konkrečioms auditorijoms, kandidatų CV filtravimas bei automatinis kandidatų vertinimas arba reitingavimas — šioms sistemoms taikomi reikalavimai apima žmogaus vykdomą priežiūrą, sprendimo paaiškinamumą ir dokumentaciją, tačiau, skirtingai nei uždraustos praktikos, jos gali būti naudojamos, jeigu darbdavys įvykdo šiuos reikalavimus.

Verta pabrėžti ir tai, kas į aukštos rizikos kategoriją nepatenka — pavyzdžiui, DI įrankio naudojimas pokalbio klausimams generuoti savaime nėra laikomas aukštos rizikos veikla, jeigu galutinį sprendimą dėl kandidato vis tiek priima žmogus, o ne algoritmas. Ši riba tarp pagalbinio įrankio ir sprendimą priimančios sistemos yra viena dažniausių painiavos priežasčių, su kuriomis susiduriame konsultuodami klientus.

Kur į vaizdą įsijungia BDAR

Dirbtinio intelekto reglamentas neveikia atskirai nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento — priešingai, didžioji dalis praktinių atrankos situacijų iš tikrųjų sprendžiama būtent BDAR lygmenyje, nes CV filtravimas ar kandidatų vertinimas visada apima asmens duomenų tvarkymą, o automatizuotas sprendimų priėmimas be žmogaus įsikišimo BDAR yra reguliuojamas jau seniai.

Praktikoje tai reiškia, kad kandidatas turi teisę žinoti, jog jo duomenis vertina automatizuota sistema, turi teisę prašyti žmogaus įsikišimo į sprendimą bei turi teisę gauti paaiškinimą, kokia logika buvo pagrįstas sprendimas atmesti jo kandidatūrą — ir šios teisės galioja nepriklausomai nuo to, kada pilna DI reglamento apimtis įsigalios aukštos rizikos sistemoms.

Ką su tuo daryti jau dabar

Darbdaviams, kurie jau naudoja arba planuoja artimiausiu metu pradėti naudoti DI įrankius atrankose, praktiškiausias pirmas žingsnis yra peržiūrėti, kuriai iš trijų kategorijų — uždraustai, aukštos rizikos ar nereguliuojamai — priskiriamas kiekvienas konkretus naudojimo atvejis, nes bendras teiginys „mes naudojame DI atrankose“ šiuo metu pasako per mažai, kad būtų galima įvertinti realią teisinę riziką.

Antras žingsnis — įsitikinti, kad kandidatams komunikacija apie DI naudojimą yra aiški ir savalaikė, o ne paslėpta bendrose sąlygose, kurių niekas neskaito, nes būtent skaidrumo trūkumas, o ne pats technologijos naudojimas, dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios kandidatai jaučiasi apgauti ir apie tai viešai pasisako.

Spalio 16 d. 10:00 tiesioginėje transliacijoje „DI atrankoje: ką galima, ko negalima ir kaip su BDAR“ šias tris kategorijas, kandidato teises ir praktinius atvejus nagrinėjame iš eilės, kartu su konkrečiais pavyzdžiais iš savo darbo su klientais. Registracija: soprana.lt/renginiai/di-atrankoje-ir-bdar