Lyčių lygybė visuomet buvo aštri tema. Ypatingai, kai kalba pasisuka apie lyderystę darbovietėje. Tokių diskusijų dėmesio centre dažniausiai atsiduria moterys. Taip nutinka, nes vyrai vis dar užima kur kas daugiau aukštesnių postų organizacijose nei moterys.
Įtakingiausių sąrašuose – moteris retenybė
Tokia situacija, ko gero, galėjo susiklostyti dėl to, jog prieš gerą dvidešimtmetį moterų vadovų postuose visiškai nebuvo. Tuo metu visuomenėje egzistavo nuomonė, jog moterys neturi vadovams būtinų būdo savybių. Laikui bėgant, moterys išsikovojo vietą ne tik vadovų, bet ir lyderių pozicijose, tačiau moterų vadovių procentas vis dar yra stebėtinai mažas. JAV kasmet skaičiuoja labai svarbų akcijų rinkos S&P 500 indeksą, kurio rodikliai sudaromi iš įtakingiausių 500 įmonių, iš kurių tik 5% moterų yra generalinės direktorės (2015 m. duomenys). Tokie skaičiai skatina stereotipų augimą visuomenėje, kad moterims versle vietos nėra.
Valdžia moteriai neįkandama?
Garsiai nuskambėjęs Mary T. Bara atvejis – pirmoji įmonės generalinė direktorė moteris autoindustrijos įmonėje General Motors. Keista, bet tai laikoma dideliu pasiekimu lyčių lygybės siekimo veikloje. Kodėl? Taip sureikšmintas atvejis buvo dėl to, kad visuomenė matė milžinišką atskirtį tarp vadinamųjų „moteriškų ir vyriškų industrijų“. Šia tema yra atlikta nemažai tyrimų, kurių išvados yra beveik analogiškos. Esminis tokių tyrimų klausimas - kuriose industrijose visuomenė mato moteris geresnėmis vadovėmis, o kur geresniais vadovais laiko vyrus. Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima daryti tokias išvadas: geresnio vadovo - lyderio lytis priklauso nuo organizacijos kultūros. Tokiose organizacijose, kuriose labiau dominuoja vyriška fizinė bei psichologinė jėga, kaip antai kariuomenė, valstybės valdžios institucijos, profesionalus sportas – vyrai buvo matomi kaip kategoriškai efektyvesni lyderiai. Moterys kur kas geresnėmis lyderėmis laikomos tokiose industrijose, kuriose labiau reikia psichologinio, gilesnio žmogiškojo ryšio – pavyzdžiui švietimo ir edukacijos įstaigose, ar paslaugų teikimo sferoje.
Vadovas nebūtinai yra lyderis
Tai, kad kur kas daugiau vyrų užima aukštesnes pareigas, dar nereiškia, kad jie yra geresni lyderiai. Lyderio esminė užduotis – siekti geriausio rezultato kartu su savo komanda, o ne individualiai. Dėl savo prigimties moterys dažniau siekia bendrumo jausmo, harmonijos darbe – jos labiau nei vyrai pasižymi empatiškumu, mokėjimu gerai išklausyti ir dar geriau išgirsti problemas. Vyrai – priešingai. Jiems yra svarbus loginis analitinis mąstymas, jie mėgsta konkretumą, yra labiau linkę rodyti savo įtaką. Dėl šių priežasčių vyrams, būnant vadovais, yra kur kas sunkiau užmegzti gilesnį ryšį su savo darbuotojais. Dėl asmeninių pergalių siekimo jiems sunku būti lygiaverte komandos dalimi. Nors vyrai matomi kaip įtakingesni vadovai, dažnai moterys vertinamos kaip geresnės lyderės, dėl sugebėjimo organizuoti komandos darbą.
Kompetencija svarbiausias rodiklis
Nepaisant visų moters ir vyro elgesio ir charakterių skirtumų, vis daugiau žmonių mano, kad lytis nėra rodiklis, norint būti geriausiu. 2015 m. Pew Research centro atlikto tyrimo duomenimis, net 80% respondentų atsakė, kad lytis neturi įtakos lyderio efektyvumui. Jeigu žmonės siekia karjeros aukštumų industrijoje, kurioje jie yra kompetentingi specialistai, nesvarbu, ar tai yra kariuomenė, ar edukacinė įstaiga, įtakingais vadovais ir lyderiais gali tapti tiek moterys, tiek vyrai.
Parengta pagal https://goo.gl/2az3eO, https://goo.gl/lhE3Lb